Pabuvojome po Kauno žeme
Gabija Sukackaitė, Ibg kl.
Manau, kad kiekvienas mokinys iš visų mokslo metų labiausiai laukia ekskursijos. Mano Ibg klasė – ne išimtis. Taigi vieną spalio trečiadienį iškeliavome į Kauną. Šiame mieste su auklėtoja V. Bubneliene jau esame apsilankę Zoologijos sode ir T. Ivanausko zoologijos muziejuje, o dabar nusprendėme apžiūrėti IX fortą ir Vytauto Didžiojo karo muziejų.
IX forto muziejuje gidas, vardu Rolandas, papasakojo šio statinio istoriją. Kai Lietuva buvo carinės Rusijos sudėtyje, rusai, norėdami apsaugoti Kauną, sugalvojo pastatyti aplink jį aštuonių fortų žiedą, kuris turėjo apginti miestą nuo vokiečių antpuolių. Pamatę, kad tie pirmieji aštuoni fortai paseno ir netinkami gynybai, rusai nusprendė pastatyti antąjį fortų žiedą. Iš to antrojo žiedo jie pastatė tik vieną – IX fortą, tačiau jis taip ir liko nepanaudotas, jame nebuvo iššautas nė vienas šūvis, kadangi vokiečiai puolė miestą ne iš tos pusės, kur buvo fortas. Po kiek laiko forte buvo įkurtas kalėjimas, tačiau nei lietuvių, nei rusų valdžios metais šioje vietoje žmonės nebuvo žudomi. Žudynių vieta fortas tapo atėjus vokiečiams.
Gidas mus vedžiojo po požemius ir pasakojo apie įdomius eksponatus. Mes net sužinojome, kaip atskirti tikrą patranką nuo padarytos kopijos. Požemiuose aptikome kopėčias, vedančias į viršų, ir užsimanėme jomis lipti. Gidas sakė, kad šiaip jau lankytojams tai neleidžiama, bet… mums leido… Tai po kelis kabarojomės viršun ir pamatėme gražius Kauno miesto vaizdus. Pasirodo, tai ir buvo žvalgybinis bokštelis, iš kurio forto sargybiniai stebėdavo apylinkes. Išėję iš požemių aplankėme memorialą, pastatytą toje vietoje, kur vokiečiai sušaudė 50 000 žmonių.
Vytauto Didžiojo karo muziejuje gidė papasakojo Lietuvos istoriją nuo pat ledynmečio iki mūsų dienų. Matėme, kaip kito ir tobulėjo karių apranga ir ginklai, o įdomiausias eksponatas - ,,Lituanikos” nuolaužos, kurios priminė Ukrainoje numušto Malaizijos lėktuvo vaizdus. Matėme išlikusius narsiųjų lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno asmeninius daiktus ir laiškus, kuriuos jie gabeno iš Amerikos į Lietuvą. O pabaigoje gidė leido nusifotografuoti su karine miline ir uniforminiu švarku.
Parsivežėme didelių įspūdžių, daug žinių ir, svarbiausia, gerų emocijų, kurių neužgožė nei prastas oras, nei kojų skausmai (požemiuose pralakstėme dvi valandas…). Siūlyčiau ir jums apsilankyti minėtuose muziejuose, jie unikalūs ir tikrai verti jūsų dėmesio.
nuotraukos J. Bogužaitės
