„Pasimatuok profesiją“
M. Kvedarienė
Šiuo metu ypač akcentuojama mokinių profesinio veiklinimo svarba. Pažintinio vizito metu mokiniai gali aplankyti įmones, įstaigas, organizacijas, „pasimatuoti“ norimą profesiją, pabendrauti su tam tikrų profesijų atstovais ir, žinoma, geriau pažinti save.
Pavasario atostogų metu tokią galimybę turėjo ir dvi mūsų gimnazijos III b klasės mokinės – Gabrielė Motukaitė ir Asta Jarašiūtė. Merginos tris dienas „matavosi“ gydytojo profesiją Lazdijų ligoninėje. Gabrielės Motukaitės istorija liudija apie tai, kaip svarbu prieš priimant tam tikrus gyvenime sprendimus nebijoti klausti, ieškoti patarimų ir, žinoma, „pasimatuoti“ norimą profesiją:
„Esu labai laiminga, jog turėjau galimybę atlikti praktiką Lazdijų ligoninėje vaikų skyriuje. Per tris dienas sužinojau daug naujų ir įdomių dalykų, susipažinau su gydytojo darbu, bendravau su pacientais. Apsivilkusi baltu chalatu jaučiausi kaip tikra gydytoja.
Vaikų skyriuje mane labai šiltai ir maloniai sutiko gydytojas Giedrius Ramašauskas bei visos seselės. Jie mielai atsakė į visus man rūpimus svarbius klausimus, supažindino su savo darbu, papasakojo su kokiomis įvairiomis situacijomis kiekvieną dieną susiduria gydytojas. Kartu su gydytoju G. Ramašausku ėjau į akušerijos skyrių, kur apžiūrėjome naujagimius. Sužinojau, kokie tyrimai yra atliekami ką tik gimusiems kūdikiams, stebėjau, kaip gydytojas tikrina jų regą bei klausą. Taip pat mane supažindino su visa įranga, priemonėmis. Turėjau galimybę paklausyti, kaip plaka kūdikių širdelės. Vaikų skyriuje su gydytoju apžiūrėjau ligoniukus, įdėmiai klausiausi jo ir sėmiausi daug naujų žinių. Taip pat ėjau į konsultacijų skyrių, kur gydytojas vaikams darė širdies ekoskopijas. Turėjau nuostabią galimybę viską pamatyti ir sužinoti, nes gydytojas viską rodė, pasakojo ir paaiškino kas ką reiškia.
Visa tai, ką sužinojau iš gydytojo G. Ramašausko, man buvo labai įdomu, nauja. Viską puikiai prisimenu, vertinu bei branginu, nes tai yra tiesiog neįkainojama. Vaikų skyriuje atradau tai, ko man reikėjo, kas man labai patiko ir patraukė domėtis labiau. Dar ir dabar aš „gyvenu“ ten, man rūpi kiekvienas pacientas, kurį sutikau.
Atlikdama praktiką aš supratau, jog ateityje tikrai noriu būti gydytoja, padėti ir rūpintis žmonėmis. Žinau, jog visomis jėgomis sieksiu šio tikslo ir studijuosiu mediciną. Man buvo labai liūdna atsisveikinti. Gydytojas sakė, jog mes dar tikrai susitiksime. Ir aš, eidama Lazdijų ligoninės koridoriumi išėjimo link, tvirtai žinojau: aš čia dar sugrįšiu. Grįšiu dirbti gydytoja.“
