Pamoka Veisiejų miesto bibliotekoje
Eivilė Čakaitė, Ibg klasė
Lapkričio 26 dieną mūsų klasė kartu su lietuvių kalbos mokytoja Vidute Bubneliene nukeliavo į Veisiejų miesto biblioteką. Ten mūsų jau laukė Mykolas Sauka su savo pirmąja knyga ,,Grubiai“. ,,Ne, tai ne pavardė“, – juokėsi autorius.
Renginys prasidėjo nuo gražios dainos, kurią atliko Veisiejų pensionato trio. Vėliau bibliotekos darbuotoja Eglė Žilionienė pristatė svečią Mykolą Sauką. Rašytojas paskaitė kelias ištraukas iš savo pirmosios knygos, ji įdomi, tačiau sunkiai suprantama. Autorius nedrąsiai atsakinėjo į jam užduodamus klausimus, bet vėliau buvo gana atviras. Kalbėjo apie savo vaikystę Dusetose, puikius dailininkus tėvus, senelius ir apie tai, kaip jam nepatiko mokykla. Suprantama – tėvai dailininkai (Šarūno Saukos darbas yra ir Veisiejų meno galerijoje – autorius dalyvavo viename Veisiejų plenere), senelė – poetė Meilė Kudarauskaitė, senelis – VU profesorius, literatūrologas, tautosakos tyrinėtojas ir rašytojas Donatas Sauka, o šeimos draugas – eseistas ir prozininkas Sigitas Parulskis. Buvimas šalia tokių žmonių ir mokyklą atstoja. Ir pats Mykolas Sauka yra baigęs skulptūros studijas Vilniaus dailės akademijoje. Svečias pasakojo, kaip būdamas aštuonerių išgąsdino senelį. Mat iš popieriaus masės turėjo nulipinęs apie dvidešimt ,,balvonų“ – žmonių galvų ir sudėjęs jas ant savo stalo. Senelis nakvojo vaikaičio kambaryje ir naktį pabudęs pakraupo nuo šiurpaus vaizdo – tos galvos buvo nelabai gražios išraiškos...
Renginio pabaigoje svečiai galėjo užduoti klausimų. Visiems buvo įdomu sužinoti apie rašytojo gyvenimą kuo daugiau. Mes taip pat išdrįsome šio to paklausti. Įdomu, kad Mykolas Sauka, nors ir pabuvojęs Italijoje pagal ERASMUS programą, teigia, kad Lietuvoje jam geriausia. Nors vasara, žinoma, galėtų būti ilgesnė, bet visi metų laikai yra nuostabūs, teigė svečias. Ir dar samprotavo apie gimtąją kalbą. Rašytojas sakė, kad jokia kita kalba jis negalėtų taip tiksliai reikšti savo mintis, negalėtų kurti, kad ir kaip gerai kitą kalbą mokėtų. Tai mums buvo netikėta – šiais laikais, o ypač jauni žmonės, ima niekinti viską, kas su Lietuva susiję. Turėjome ką galvoti grįždami į mokyklą.
