Dainuoti – ne sarmata
Ema Bakanovaitė, 8 kl.
Lapkričio 8 dieną mes, 8 klasės moksleiviai, kartu su lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Vidute Bubneliene nukeliavome į Veisiejų regioninio parko lankytojų centrą. Mat pradėjome mokytis tautosakos skyrių, o dainuoti liaudies dainų, pasirodo, nelabai mokame. Jau iš vakaro mokytoja pranešė, kad eisime dainuodami, todėl turime išmokti dainos ,,Augo girioj ąžuolėlis“ žodžius. Kaip ir viską, juos radome internete. Ir tikrai eidami dainavome. Gal kas girdėjot?
Mūsų jau laukė Regioninio parko direktore Lina Žukauskienė, kuri papasakojo, kad reikia rinkti dzūkų dainas ir saugoti savo kultūrinį paveldą. Direktorė mums padainavo keletą dainų. Visi atidžiai klausėme, nes buvo įdomu paklausyti kitokios muzikos, negu klausome mes, jaunimas. Nenorėjome pasirodyti niekam tikę, tai padainavome ir mes. Visai neblogai senųjų Oginskių rūmuose skambėjo mūsų ,,Pasėjau linelius“. Nuo sienos iš portreto į mus žvelgė pats Tadas Oginskis – garsiojo ,,Polonezo“ autorius.Tikriausiai ir jam patiko, nes traukėme iš visos širdies, linksmai dainavo ir Rimutė, ir Lukas... O parko direktorė dar visus saldainiais pavaišino ir mus jau kad išgyrė....
Ši pamoka tikrai tapo ne tik įsimintina, bet ir reikalinga, nes supratome, kad jei mes neišsaugosim to, ką sukūrė seneliai, tai mūsų vaikai jau nebegirdės liaudies dainų ir nebemokės savo tarmės. Lina Žukauskienė sakė, kad turime mokytis iš žemaičių – jie visai nesisarmatina savo tarmės, o išdidžiai kalba taip, kaip jų seneliai kalbėjo. Tai argi mes prastesni? Grįžami į mokyklą vėl dainavom. Jau garsiau ir drąsiau. Ir dabar jau mokykloje dainuosim. Jei ir jūs norėsit – ateikit, kai išgirsit, priimsim.