Žaliosios  pamokos Veisiejų Sigito Gedos gimnazijos aplinkoje

                                                                             ^{mokytoja Danutė Kubilienė}

Visą rugsėjo mėnesį 5-8 kl. mokiniams vyko netradicinės biologijos pamokos gimnazijos aplinkoje. Mokiniai susipažino su augalų biologine įvairove, mokėsi atskirti medžius ir krūmus, rūšiavo ir atpažino lapus, gamino herbariumus.

Visiems buvo įdomu plačiau sužinoti apie ginkmedį, tulpmedį, magnoliją. Informacijai susirasti mokiniai naudojo išmaniuosius telefonus ir barkodus.

Vabzdžių viešbutyje stebėjo laukines bites, aptarė  kokios gamtinės medžiagos panaudotos šiame statinyje. Mokiniai suprato, kad viešbučio gamybai galima naudoti medžių kaladėles, šakas su žieve, mažus kelmus, storą žievę, nendres, šiaudus, kankorėžius, molį. Kuo įvairesnės medžiagos naudojamos, tuo daugiau skirtingų vabzdžių apsigyvena arba apsistoja pernakvoti.

Vaistingųjų augalų kalnelyje  susipažino su naudingais vaistingaisiais augalais, pagal barkodus susirado reikalingą informaciją, aptarė augalų reikšmę žmogaus sveikatai.

Mokinius sudomino augalai barometrai: nasturtės, petunijos, medetkos. Juk šie augalai senovėje padėjo žmonėms nuspėti orus ir planuoti darbus.

Teko ir ,, pasportuoti‘‘, kol suskaičiavo medžius, krūmus, vaistinguosius augalus. Jų tikrai gausu: 30 rūšių vaistingųjų augalų, 17 rūšių lapuočių medžių, 11 rūšių plikasėklių, 20 rūšių krūmų.

Buvo prisimintas ir aukščiausias Lietuvos medis – maumedis, kuris auga Degsnės miške Prienų rajone. Tai botaninis gamtos paveldo objektas. Medžio aukštis – 49 m, kamieno apimtis – 1,86 m,  amžius – 150 metų. Puiku, kad gimnazijos aplinkoje auga net dvi maumedžių rūšys: paprastas ir svyrantis. Mokiniai turėjo galimybę palyginti tarpusavyje, aptarti jų požymius ir reikšmę aplinkai.

Aptarėme invazinių augalų rūšis. Jie pavojingi, nes išstumia vietinius augalus. Nesodinkime lubinų, kanadinių rykštenių, naikinkime uosialapius klevus, Sosnovskio barščius.

Žaliosios pamokos padėjo mokiniams geriau pažinti gamtą, gimnazijos biologinę įvairovę, padaryti savo atradimus. Netradiciniai metodai ir  žaliosios aplinkos ugdo mokinių draugiškumą, pažinimo, mokėjimo mokytis kompetenciją.